Dažniausiai užduodami klausimai

Elektroninės socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.SPIS.lt galite pateikti įvairius prašymus dėl socialinės paramos.

Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:

1) skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (309,4 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;

2) skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (265,2 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;

3) skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (243,1 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant visus laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu dėl socialinės pašalpos asmuo kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo paskutinio jos gavimo laikotarpio, socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, už kurį mokama socialinė pašalpa, pirmos dienos.

Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:

pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (243,1 Eur) vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;

antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 90 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio (243,1 Eur) vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;

trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio (243,1 Eur) vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

 Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama ir kt.

Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu:

Bendrai gyvenančių asmenų / asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;

kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš piniginei socialinei paramai gauti nurodytų sąlygų;

įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų /asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į kompensaciją, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:

Būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (442 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (663 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui;

geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų;

karšto vandens, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, išlaidos viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų.

Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.

Daugiabučio namo savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės patvirtintą programą, ir, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu:

Nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;

pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamų pajamų dydį (243,1 Eur) (toliau – VRP);

kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba ne mažiau kaip du trečdalius laiko skaičiuojant nuo darbo sutartyje nustatyto ne viso darbo laiko, kurio trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;

nedirba, nes:

Mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;

yra sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas, asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos;

yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;

vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;

asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne trumpiau kaip vieną mėnesį išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma;

yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;

vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų; nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau iki teisės aktų nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus) mokytis pagal pradinio ugdymo programą;

turimas vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų ir dirba bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;

vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje; įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu; augina savo vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius);

vienas iš senelių prižiūri vaiką iki 3 metų, kurio priežiūrai šiam seneliui suteiktos vaiko priežiūros atostogos.

Kai kuriems asmenims taikomos papildomos sąlygos:

Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, teisę į socialinę pašalpą turi:

Kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą;

tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu;

asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (vaikai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.

Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.

Būtinosios sąlygos – iki įsidarbinimo žmogus turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius, šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau, negu du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus, dirba ne trumpiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės, jam mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba minimalus valandinis atlygis, socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent 1 mėnesį per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo. Prašymą dėl papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus galima pateikti per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo. KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).

Visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs mokykloje skiriami nevertinant šeimos pajamų.

Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės, kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau - VRP) dydžio (331,5 Eur). Atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų gyvenimo sąlygas, mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (442 Eur) ir mokinys auga nepilnoje šeimoje, šeimoje auga 3 ir daugiau vaikų, mokinys yra neįgalus, tėvai yra neįgalūs ir nedirbantys, tėvai yra nedirbantys pensininkai. Socialinė parama skiriama mokiniams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus laisvąjį mokytoją) pagal bendrojo lavinimo (pradinio, pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo) ar priešmokyklinio ugdymo programas. Mokiniams taip pat skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose. Dėl socialinės paramos mokiniams, taip pat ir paramos mokinio reikmenims įsigyti galima kreiptis nuo liepos 1 d. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti galima kreiptis iki spalio 5 d.

Išmoka vaikui skiriama ir mokama kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai.

Prašymą gauti išmoką galima pateikti elektroniniu būdu per socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt. Prisijungimas galimas trimis būdais: per el. bankininkystės sistemą, su mobiliu elektroniniu parašu arba su elektroniniu parašu. Kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui papildomų dokumentų teikti nereikia. Viešuose registruose esančią informaciją tikrina patys savivaldybės darbuotojai. Vaizdo instrukciją, kaip prisijungti prie SPIS, galima peržiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=fJ9hN7ORjV8 .

Prašymą gauti išmoką galima pateikti ir raštu savivaldybėje. Kartu reikėtų pateikti asmens dokumentą, jokių papildomų dokumentų kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui pateikti nereikia.

Prašymas gauti išmoką pateikiamas tik vieną kartą ir išmoka skiriama iki vaikui sukaks 18 metų. Jeigu pilnametis vaikas ir toliau mokysis pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo iki baigs mokyklą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, reikia kreiptis ir pateikti prašymą iš naujo.

Taip. Išmoka vaikui, kaip ir kitos socialinės išmokos, mokama už praėjusį mėnesį ir grąžinama už 12 praėjusių mėnesių. Tai reiškia, kad įgijus teisę į išmoką vaikui nuo 2025 m. sausio 1 d., pavyzdžiui, net jeigu tėvai kreiptųsi ir 2025 m. balandžio mėn., išmoka bus išmokėta nuo 2025 m. sausio 1 d.

Asmens, turinčio teisę gauti paramą, tapatybę patvirtinantis dokumentas.

Prašymas paramai mirties atveju gauti.

Medicininis mirties liudijimas (tais atvejais, kai vaikas gimė negyvas – medicininis perinatalinės mirties liudijimas), jeigu asmens mirtis neįregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre.

Kai kreipiamasi dėl paramos palaikams parvežti – ir dokumentai, įrodantys patirtas palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas, bei dokumentai apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gautas pajamas, jeigu informacija negali būti gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų

Norintys susituokti asmenys civilinės metrikacijos įstaigai asmeniškai paduoda bendrą prašymą įregistruoti santuoką. Prašymas įregistruoti santuoką gali būti paduodamas tiesiogiai, atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą, registruotu paštu arba per kurjerį ir elektroninio ryšio priemonėmis.

Negali, prašymai įregistruoti santuoką pateikiami asmeniškai abiem būsimiems sutuoktiniams atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą, kurioje jie pageidauja registruoti santuoką.

Pateikiant prašymą įregistruoti santuoką būtina turėti galiojančius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Jei duomenų apie norinčius susituokti asmenis ir (ar) jų civilinės būklės aktus nėra Gyventojų registre, būtina pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus: gimimą, santuokos nutraukimą ar buvusio sutuoktinio mirties faktą patvirtinančius dokumentus.

Jei norintis susituokti asmuo yra užsienio valstybės pilietis, civilinės metrikacijos įstaigai paduodamas prašymą įregistruoti santuoką privalo pateikti savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal jo kilmės valstybės teisę santuokai nėra kliūčių. Taip pat dokumentus, patvirtinančius gimimą, jeigu santuoka ne pirma – santuokos nutraukimą ar buvusio sutuoktinio mirties faktą. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Įregistravus santuoką užsienio valstybėje, ją reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Tai padaryti galite bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje pateikę prašymą, santuokos įregistravimą patvirtinantį dokumentą (santuokos liudijimą, santuokos sudarymo įrašo išrašą, formą B pagal Konvenciją ar kitą dokumentą) bei abiejų sutuoktinių asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Jei duomenų apie sutuoktinius ir (ar) jų civilinės būklės aktus nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre, civilinės metrikacijos įstaiga, siekdama įsitikinti, ar apskaita nepažeis santuokos sudarymo sąlygų, gali paprašyti pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus: santuokos nutraukimą ar buvusio sutuoktinio mirties faktą patvirtinančius dokumentus.

Vaikui gimus užsienio valstybėje, jo gimimą reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Tai padaryti galite bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje pateikę prašymą ir užsienio valstybės institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį gimimo įregistravimą (gimimo liudijimą, gimimo įrašo išrašą, formą A pagal Konvenciją ar kitą dokumentą) bei abiejų tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Lietuvos Respublikos piliečiui mirus užsienio valstybėje, jo mirtį reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Tai padaryti galite bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje pateikę prašymą ir mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinantį dokumentą (mirties liudijimą, mirties įrašo išrašą, formą C pagal Konvenciją ar kitą dokumentą).

Deklaruojant gyvenamąją vietą savininko sutikimas reikalingas, išskyrus atvejus, kai deklaruojamas nepilnametis vaikas, kurio vienas iš tėvų jau yra deklaravęs savo gyvenamąją vieta toje gyvenamojoje patalpoje. Jeigu sudaryta raštiška nuomos, panaudos sutartis, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet galima deklaruoti nepateikiant atskiro savininko sutikimo. Tokia sutartis neprivalo būti patvirtinta notaro.

Deklaruoti gyvenamąją vietą galima pagal teritoriją, kurioje norima deklaruoti gyvenamąją vietą. Molėtų miesto gyventojai prašymus teikia Molėtų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui Vilniaus g. 44, Molėtai, I aukštas, 126/127 kab., seniūnijų gyventojai prašymus teikia savo seniūnijai, arba internetu Registrų centro savitarnoje, internetu per Elektroninių valdžios vartų portalą, internetu per Registrų centro savitarną.

Asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą įstaigai pateikia:

pasą ar asmens tapatybės kortelę;

deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, reikia turėti vaiko gimimo liudijimą (arba jo išrašą) ir pasą arba asmens tapatybės kortelę, jeigu vaikui toks dokumentas išduotas;

pateikti patalpos ar pastato nuosavybę patvirtinančius dokumentus;

nuomos ar panaudos sutartis, jei patalpa ne Jūsų nuosavybė.

Pažyma gali būti išduodama tik gyvenamąją vietą deklaravusio asmens prašymu ar jo įgalioto asmens prašymu.

Deklaruojant nepilnamečio  vaiko išvykimą iš Lietuvos Respublikos turi būti pateiktas vaikui išduotas galiojantis pasas arba asmens tapatybės kortelė ir gimimo liudijimas arba gimimo išrašas.

Deklaruojant nepilnamečius vaikus, atskiro buto savininko sutikimo nereikia, nes vaikai deklaruojami prie vieno iš tėvų (įtėvių / globėjų / rūpintojų).

Molėtų miesto gyventojai prašymus teikia Molėtų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui Vilniaus g. 44, Molėtai, I aukštas, 126/127 kab., seniūnijų gyventojai prašymus teikia savo seniūnijai, arba internetu Registrų centro savitarnoje, internetu per Elektroninių valdžios vartų portalą, internetu per Registrų centro savitarną.

Gyvenančių asmenų deklaravimo duomenų panaikinti negalima. Deklaravimo duomenys yra naikinami, kai asmenys gyvenamojoje patalpoje negyvena. Asmeniui pačiam deklaruojant naują gyvenamosios vietos adresą, automatiškai pasinaikina ankstesnis gyvenamosios vietos adresas.

Tikslus šios paslaugos pavadinimas – įtraukimas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą prie Molėtų rajono savivaldybės. Į apskaitą įtraukiami asmenys, kurie atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose, bei tie, kurie teismo nutartimi gydomi priverčiamojo stacionaro stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos įstaigose. Taip pat 12 mėnesių laikotarpiui su galimybe pratęsti benamiai, asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, asmenys, kurie ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje. Šie asmenys turi nurodyti faktinę savo gyvenamąją vietą.

Norėdami įteisinti neregistruotą gręžinį, pirmiausiai turite kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra Jūsų gręžinys, administraciją ir gauti pritarimą naudoti gręžinį. Gavus pritarimą, reikės sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką ir pateikti dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai - Tarnyba išduos gręžinio pasą. Išsamus šių žingsnių (kai gręžinys yra Molėtų rajone) aprašymas pateiktas čia