Molėtų rajono 2025–2026 m. m. dešimtokų PUPP rezultatai: teigiama pasiekimų dinamika išlieka aukštesnė už šalies vidurkį

2025–2026 m. m. Molėtų rajono savivaldybės mokyklose gegužės ir birželio mėn. vykusio Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) dalyvavo 126 dešimtų klasių mokiniai iš Molėtų gimnazijos, Molėtų r. Alantos gimnazijos, Molėtų r. Antano Jaroševičiaus gimnazijos ir Aukštaitijos profesinio rengimo centro. Nepasiekę slenkstinio pasiekimų lygio arba dėl svarbių priežasčių nedalyvavę pagrindinėje sesijoje, mokiniai turėjo galimybę laikyti patikrinimą pakartotinėje sesijoje. Mokiniams dalyvavimas PUPP yra privalomas.

Šių metų pagrindinėje sesijoje lietuvių kalbos ir literatūros PUPP teigiamus 4–10 balų įvertinimus gavo 118 mokinių, arba 93,64 proc., o šalyje – 89,9 proc. mokinių. Aukštesniuoju lygiu (9–10 balų) įvertinti 3,17 proc. Molėtų rajono dešimtokų, kai šalies rodiklis siekė 4,43 proc. Didžiausia rajono mokinių dalis (30,95 proc.) surinko 7 balus, 18,3 proc. – 8 balus, 19,1 proc. – 6 balus. Nepasiekė slenkstinio 1–3 balų pasiekimų lygio 6,35 proc. mokinių. Lyginant su šalies rezultatais, Molėtų rajone buvo mažesnė aukštesniojo lygio įvertinimų dalis, tačiau didžiausia mokinių grupė 49,2 proc. pasiekė pagrindinį (7–8 balų) pasiekimų lygį.

2025–2026 m. m., kai PUPP užduočių struktūra ir vertinimo sistema nesikeitė, rezultatai tapo tiesiogiai palyginami su ankstesniais metais. Lyginant 2024–2025 m. m. ir 2025–2026 m. m. Molėtų rajono savivaldybės 10 klasių mokinių PUPP rezultatus, matyti, kad savivaldybės mokinių pasiekimai tendencingai kyla į viršų, ir lenkia šalies vidurkį.

Per pastaruosius dvejus mokslo metus lietuvių kalbos ir literatūros PUPP rezultatai pagerėjo: 4–10 balų įvertinimus pasiekusių mokinių dalis padidėjo nuo 89,58 proc. iki 93,64 proc., tai yra 3,74 proc. punkto daugiau nei šių metų šalies vidurkis  – 89,9 proc. Nepasiekusių slenkstinio lygio (1–3 balai), mokinių dalis sumažėjo nuo 10,42 proc. iki 6,36 proc., Vis dėlto aukštesniojo pasiekimų lygio dalis taip pat sumažėjo nuo 6,94 proc. iki 3,17 proc., bei 1,26 proc. punkto buvo žemesnė už šalies vidurkį (3,17 proc., kai Lietuvoje – 4,43 proc.), todėl, nors daugiau mokinių pasiekė minimalius reikalavimus, aukštesniojo lygio rezultatų dalis sumažėjo.

2025–2026 m. m. Matematikos PUPP pagrindinėje sesijoje 4–10 balų įvertinimus gavo 108 mokiniai, arba 85,71 proc., kai šalies rodiklis siekė 82,7 proc. Aukščiausius 9–10 balų įvertinimus gavo 4,76 proc. Molėtų rajono mokinių, kai Lietuvoje – 9,13 proc. Daugiausiai rajono mokiniai surinko 7 balus (36,5 proc.), 5 balus – 16,7 proc., 8 balus – 11,1 proc. Nepasiekė slenkstinio pasiekimų lygio 14,3 proc. 10 kl. mokinių. Matematikos rezultatai išlieka silpnesni nei lietuvių kalbos ir literatūros – tiek Molėtų rajone, tiek šalies mastu.

Lyginant 2024–2025 ir 2025–2026 mokslo metų matematikos PUPP rezultatus, taip pat stebimas pagerėjimas: 4–10 balų įvertinimus pasiekusių mokinių dalis padidėjo nuo 82,53 proc. iki 85,71 proc., tai yra 3,18 proc. daugiau nei šių metų šalies vidurkis 82,7 proc. Teigiama tendencija yra, kad nepasiekusių slenkstinio lygio mokinių dalis sumažėjo nuo 17,47 proc. iki 14,29 proc., tačiau neramina tai, kad aukštesniojo lygio įvertinimo dalis taip pat sumažėjo, nuo 12,59 proc. iki 4,76 proc., ir buvo 7,8 proc. žemesnė už šalies vidurkį (Lietuvoje – 9,13 proc.).

Pakartotinėje sesijoje lietuvių kalbos ir literatūros PUPP dalyvavo 7 Molėtų rajono mokiniai. Teigiamus (4–10 balų) įvertinimus gavo 4 mokiniai, o 3 mokiniai slenkstinio lygio nepasiekė. Daugiausia mokinių gavo patenkinamus 5–6 balų įvertinimus. Pakartotinėje matematikos PUPP sesijoje dalyvavo 17 mokinių. Visi mokiniai gavo nuo 1 iki 3 balų įvertinimus, todėl slenkstinio pasiekimų lygio  nepasiekė nė vienas mokinys. Tokie rezultatai rodo, kad mokiniams, nepasiekusiems minimalaus pasiekimų lygio matematikos pagrindinėje sesijoje, ir pakartotinėje sesijoje išliko reikšmingų mokymosi sunkumų ir reikalauja kryptingų pagalbos priemonių, todėl būtų tikslinga kiekvienam mokiniui parengti individualų mokymosi pasiekimų gerinimo planą, organizuoti reguliarias tikslines matematikos konsultacijas mažose grupėse, sistemingai stebėti pažangą, stiprinti mokyklos, mokinio ir tėvų bendradarbiavimą bei prireikus į mokymosi pagalbos procesą įtraukti švietimo pagalbos specialistus. Ypatingą dėmesį rekomenduojama skirti bazinių matematinių gebėjimų stiprinimui, užtikrinant nuoseklų mokymosi tęstinumą III gimnazijos klasėje.

Apibendrinant, 2025–2026 m. m. Molėtų rajono savivaldybės PUPP rezultatai rodo teigiamą pažangą didinant mokinių, įvertintų 4–10 balų, dalį abiejuose PUPP dalykuose. Kartu išryškėja poreikis skirti daugiau dėmesio aukštesniojo pasiekimų lygio ugdymui bei stiprinti matematikos mokymosi pagalbą mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų. Kitais mokslo metais mokiniams, nepasiekusiems slenkstinio lygio pakartotinėje sesijoje (lietuvių kalbos ir literatūros PUPP nepasiekė 2,4 proc., matematikos – 14,3 proc. dešimtų klasių mokinių iš visų PUPP laikiusių mokinių skaičiaus),  III gimnazijos (11) klasėje bus sudarytas individualus jų mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skirta ne mažiau kaip 20 konsultacijų.